Populiarios lietuviškos dainos // Popular Lithuanian songs

Lietuvaičiai — Jazminų žiedai

Tą vasaros naktį atsiminsiu ilgai
Kai mudu svaigino jazminų žiedai
Sakei, kad mylėsi mane amžinai
Bet gaila jog meilė mūsų truko neilgai.
Ar tu prisimeni tą dainą, kur kadais man dainavai?
Ar tu prisimeni tą naktį, kai mane tu bučiavai
Balti jazminų žiedai, nuvyto seniai
Kaip mūsų meilė pirmutinė, jie žydėjo neilgai.
Daug metų praėjo, pamiršt negaliu
Svaigaus aromato tavų bučinių
O meile sugrįžki, jazminų žiedais
Ir vasaros naktį susitiksim kaip kadais.
Ar tu prisimeni tą dainą, kur kadais man dainavai?
Ar tu prisimeni tą naktį, kai mane tu bučiavai
Balti jazminų žiedai, nuvyto seniai
Kaip mūsų meilė pirmutinė, jie žydėjo neilgai.
Tą vasaros naktį atsiminsiu ilgai
Kai mudu svaigino jazminų žiedai
Sakei, kad mylėsi mane amžinai
Bet gaila jog meilė mūsų truko neilgai.
Ar tu prisimeni tą dainą, kur kadais man dainavai?
Ar tu prisimeni tą naktį, kai mane tu bučiavai
Balti jazminų žiedai, nuvyto seniai
Kaip mūsų meilė pirmutinė, jie žydėjo neilgai.

Lietuvaičiai — Išskirtinė

Neprašau tavęs dangaus žvaigždžių,
Vasarą - žiemos, o saulės gruodį.
Žvilgsniu dažnai tave liečiu
Ir jausmų nemoku sumeluoti.

Nenoriu ryto be tavęs,
Nenoriu vakaro be mūsų,
O jei keliai kitur nuves,
Nors mintimis šalia aš būsiu.

Pried.:
Balta kreida aš tavo vardą
Ant žemės parašiau.
Nesvarbu, kad jį lietaus lašai nutrynė.
Kažkas kalbės, kad gal neverta,
Geresnių yra, tačiau,
Tu buvai, esi ir būsi išskirtinė.

Laimė turi tūkstančius krypčių,
O likimo vingių - milijardas
Nemoku saugot paslapčių, -
Širdyje tik vienas tavo vardas.

Galbūt kažkas nusikvatos,
Baltas raides ranka nutrynę.
Bet aš turiu dar daug kreidos
Tau piešti meilę išskirtinę.

Lietuvaičiai — Žemyn upe

Žemyn upe – populiari daina apie Kauną.

Žemyn upe žodžiai, lyrics Žemyn upe, žemyn upe
Valtis plaukia palengva
Žemyn upe 1.
Mes prie Nemuno užaugę
Mylim savo miestą Kauną
Jeigu niekas neužpyks
Kaunas Lietuvos širdis 2.
Amžiais stovi senas Kaunas
Čia prie Nemuno krantų
Niekas Lietuvio nenorėjo
Savo padaryt vergu 3.
Mes prie Nemuno užaugę
Mylim savo miestą Kauną
Jeigu niekas neužpyks
Kaunas Lietuvos širdis

Šitiek amžių nutekėjo
Išmirė jau tiek tautų
Plukdo valtis vis Lietuviai
Upių tėvu Nemunu Žemyn upe, žemyn upe
Valtis plaukia palengva
Žemyn upe

Lietuvaičiai — Atostogaut aš lieku namuos

Kaimynas lekia į Havajus, kolega deginas kalnuos,
O aš į dėžę kraunu alų, nes širdžiai noris Lietuvos
Į upę leidžiam jau baidarę nuo Aukštaitijos lygumų
Miškais Palūšės minsim kelią, link Ignalinos ežerų.

Atostogaut aš lieku namuos, laužai kurensis ir daržai žaliuos
Jei per brangu jūra Palangos, lydesim saule mylimuos kaimuos.
Atostogaut aš lieku namuos, laužai kurensis ir draugai dainuos,
Jei per brangu jūra Palangos, lydesim saulę ir gitaros gros.

Kauno pily prie Vyčio selfis, Trakuos gira prie kibinų,
Kai Nemune nekimba karpis, Molėtuos rasim ešerių.
Merkinės bokštan palypėję, matysim šypsenas draugų,
Pajūrio pusėn seksim vėją, sustosim Kryžkalny ledų.

Priedainis

Ir vėl saulutę palydėsim, ant seno tilto Palangos
Galbūt kažkam reik viso gaublio, o man tik reikia Lietuvos

Lietuvaičiai — Sukasi malūnai

Pražydo pievos ir sodai pačiais, pačiais gražiausiais žiedais
Ir mano meilė tau pražydo aistringiausiais bučiniais.
Oi tas išdykęs amūras, kaip visada jis taiklus
Pataikė tiesiai man į širdį sužeidė jausmus.
Per visą naktį sukasi malūnai skleidžiasi bijūnai aš tave isimylejau
Šypsosi fortūna, vis arčiau prie kūno aš tave miela glaudžiu
Sukasi malūnai skleidziasi bijūnai aš tave įsimylėjau
Šypsosi fortūna vis arčiau prie kūno aš tave miela glaudžiu.
Kiekvieną naktį ir dieną tik tavo veidą regiu
Padovanosiu menesieną su tūkstančiais žvaigždžių
Kiekvieną rytmečio žarą mes pasitiksim abu,
Man su tavim be galo gera būkime kartu.
Per visą naktį sukasi malūnai skleidžiasi bijūnai aš tave isimylejau
Šypsosi fortūna, vis arčiau prie kūno aš tave miela glaudžiu
Sukasi malūnai skleidziasi bijūnai aš tave įsimylėjau
Šypsosi fortūna vis arčiau prie kūno aš tave miela glaudžiu.
Sukasi malūnai skleidžiasi bijūnai aš tave isimylejau
Šypsosi fortūna, vis arčiau prie kūno aš tave miela glaudžiu
Sukasi malūnai skleidžiasi bijūnai aš tave isimylejau
Šypsosi fortūna, vis arčiau prie kūno aš tave miela glaudžiu
Sukasi malūnai skleidziasi bijūnai aš tave įsimylėjau
Šypsosi fortūna vis arčiau prie kūno aš tave miela glaudžiu.

Lietuvaičiai — Milijonai komplimentų

Aš išsirinkt negaliu, visas merginas myliu
Viena už kitą gražesnės
Kodėl gi aš negaliu turėt iš karto kelių
Aš būčiau daug laimingesnis

Juk nesvarbu plaukų spalva
Svarbiausia krūtinėj įsimylėjus širdis
Drugeliai skraidžioja pilve
Brunetės, blondinės, lig Holivudo kine

Milijonai komplimentų, milijonai bučinių
Ir blondinėms, ir brunetėms
Visas labai labai labai myliu
Milijonai komplimentų, milijonai bučinių
Mėlynakėms, rudaakėms
Visas labai labai labai myliu

Kaip man visas išbučiuot
Kaip man visas išmyluot
Man visos pačios gražiausios
Visus pasaulio turtus galėčiau aš atiduot
Dėl tos pačios mylimiausios

Juk nesvarbu plaukų spalva
Svarbiausia krūtinėj įsimylėjus širdis
Drugeliai skraidžioja pilve
Brunetės, blondinės, lig Holivudo kine

Mėlynakėms, rudaakėms
Visas labai labai labai myliu

Lietuvaičiai — Baliavosim

Jau savaitgalis artėja, nuotaika kasdien gerėja,
Jau penktadienis visai ne už kalnų.
Rezgame visi mes mintį, kur chebrytei susirinkti,
Reikia dūšią atgaivinti be kalbų! Nesvarbu, kažkas ten baudžia,
Išgerti draudžia, neįdomu…
Visi kartu, taures pakelsim ir šventę švęsim, lyg paryčių! Balia-balia-baliavosim, ulia-ulia-uliavosim!
Eisime visi į plotą, šausime visi po šotą!
Balia-balia-baliavosim, ulia-ulia-uliavosim!
Padarysime intrigą, panervuosime Verygą! Ei chebryte, neužlaikom, tempą gerą mes palaikom,
Ir liūdnas mintis išvaikom, ojojoj…
Kyla mus temperatūra, pildos mūsų kubatūra,
Mes nedarome chaltūros, ajajaj…

Lietuvaičiai — Murkia katinai

Vėl gegužis, kvepia žiedai, pavasario džiaugsmai.
Mano meile, ar tu žinai ? Ilgiuos tavęs labai.
Noriu, noriu, noriu, noriu aš tik tavęs, tavęs vienos,
Noriu, noriu, noriu, dovanoti žvaigždes, svaigintis bučiniuos.

Mano meile, mano meile ar žinai,
Ko taip murkia, ko taip murkia katinai ?
Šyla oras, kyla noras ar matai,
Kad noriu aš tavęs labai labai.

Išsidūkę šiltais vakarais, svaigstam bučiniais,
Ei ar būsi miela su manim, kai saulė nusileis ?
Noriu, noriu, noriu, noriu aš tik tavęs, tavęs vienos,
Noriu, noriu, noriu, dovanoti žvaigždes, svaigintis bučiniuos.

Lietuvaičiai — Šarabanai

Pop muzikos grupė “Lietuvaičiai” kviečia paklausyti jų naujausią dainą “Šarabanai”.
Žodžiai, lyrics Jei tau suskaudo galva, jei nuotaikos nebėra
Jei mintyse velniava, tai reik daryti kažką
O kas geriausiai padės, pagalbos ranka išties
Tai tik geriausi draugai, bičiuli, tu tai žinai Ir jeigu stogas i lankas važiuoja
Nepasikliaujam daktarais
Gerai nuo dušios atsipalaiduojam
Tik vakarely su draugais Visi kartu linksmai, mes vakarėlių fanai
Oi joj joj sukasi šarabanai
Oi joj joj liejas alus šampanas, opa opa kaip gerai,
Visi, oi joj joj mes vakarėlių fanai
Oi joj joj sukasi šarabanai
Oi joj joj laikom visi kardaną,
Eina eina kaip gerai Dvejonių aš neturiu, kai bruderšaftą geriu
Su nuostabiausia pana, kai skamba mūsų daina
Bičiuli, ei nestabdyk, nuo mūsų neatsilik
Kad būtų viskas gerai, pakelkim tostą linksmai
Ir jeigu stogas i lankas važiuoja
Nepasikliaujam daktarais
Gerai nuo dušios atsipalaiduojam
Tik vakarely su draugais Audio

Lietuvaičiai — Batareikė

Istorija šita labai liudna, labai liudna, labai liudna
Bet tai gyvenimo nepabaiga, nepabaiga, nepabaiga
Mieloji, mieloji, ar viska pasakei, ar nieko nepamiršai?
Meluoji, meluoji, tie tavo pažadai
Nejaudina visai.
Tu sakai kad myli, oi tiktai nereikia
Jau seniai nusedo tavo batareike
Nereikejo, meile, tau prisivaidinti
Ir viska viska sugadinti
Tu sakai kad myli, oi tiktai nereikia
Jau seniai nusedo tavo batareike
Tavo pažadai man visiškai neveikia
Man tavo meiles nebereikia.
Istorija šita bus pamoka, bus pamoka, bus pamoka
Ir ši daina visai juk neliudna, juk neliudna, juk neliudna
Mieloji, mieloji, ar viska pasakei, ar nieko nepamiršai?
Meluoji, meluoji, tie tavo pažadai
Nejaudina visai.

Lietuvaičiai — Tinka patinka

O meile mana, užbūrei mane
Su savo kerais mane sužavėjai, matau tik tave
Aš lauksiu tavęs, kai saulė užges
Per naktį abudu suskaičiuosim žvaigždutes.
O man patinka tinka tinka tavo figūra
Svaigsta man iš laimės galva
O man patinka tinka tinka, kai vilioji natūra
Tu sužavėjai mane.
O man patinka tinka tinka tavo figūra
Svaigsta man iš laimės galva
O man patinka tinka tinka, kai vilioji natūra
Aš įsimylėjau tave.
Tai mūsų naktis, tai mūsų naktis
stebuklų naktis, stebuklų naktis
O meile pajausk prašau, kaip plaka manoji širdis.
Arčiau vis arčiau
Tave aš glaudžiau,
Gražiausią pasaulio aš stebuklą pamačiau.
O man patinka tinka tinka tavo figūra
Svaigsta man iš laimės galva
O man patinka tinka tinka, kai vilioji natūra
Tu sužavėjai mane.
O man patinka tinka tinka tavo figūra
Svaigsta man iš laimės galva
O man patinka tinka tinka, kai vilioji natūra
Tu sužavėjai mane.
O man patinka tinka tinka tavo figūra
Svaigsta man iš laimės galva
O man patinka tinka tinka, kai vilioji natūra
Tu sužavėjai mane.
O man patinka tinka tinka tavo figūra
Svaigsta man iš laimės galva
O man patinka tinka tinka, kai vilioji natūra
Aš įsimylėjau tave.
O man patinka tinka tinka, kai vilioji natūra
Aš įsimylėjau tave.

Lietuvaičiai — Lai skamba dainos Lietuvoj

Daug mačiau, keliavau,
Daug šalių aplankiau,
Bet gražesnio krašto nemačiau, nemačiau.

Lietuva, Lietuva, artima, mylima,
Kur bebūčiau visad širdyje.

Lai skamba dainos Lietuvoj,
Čia mano žemė, mano rojus,
Laimingas aš šaly gimtoj,
Tik Lietuvoj, tik Lietuvoj,

Už jūrų marių, vandenų,
Nerasiu nieko aš geresnio,
Tik po savu dangum jaučiu,
Aš gyvenu.

Čia namai, čia širdis,
Čia jausmai ir viltis,
Tavo, mano, mūsų ateitis, ateitis.

Lietuva, Lietuva, artima, mylima,
Teka tavo kraujas manyje.

Priedainis.

Čia namai, čia širdis,
Čia jausmai ir viltis,
Tavo, mano, mūsų ateitis.

Priedainis.

Lietuvaičiai — Žydi bijunai

Korona siaučia, lauke devynios, jau grįžo meilė iš Vokietijos.
Tave aš švelniai dezinfekuosiu, į karantiną neatiduosiu.
Atšilo oras, pavasarėja, o mūsų meilė tiktai stiprėja,
Eime abudu mes izoliuotis, nes baisiai noriu aš bučiuotis.

Žydi bijūnai, žydi ir žydės,
Mano miela mergužėlė mane myli ir mylės.
Žydi bijūnai, žydi ir žydės,
Jokie virusai koronos meilės mus nenugalės 2x

Mylėt be proto, mylėt be saiko, net dvi savaites turėsim laiko,
Ir vienas kitą geriau pažinsim, ir meilės vaisių daug priskinsim.
Praeina viskas, praeis bacilos, svarbu jų meilė nėra vakcinos.
Ir jei mylėsim ir jei tikėsim, mes viską viską nugalėsim.

Bernužėliai — Ledinė pana

Tarsi aikštinga princesė
Vėl podiumo juosta eini
Tu mano sapnų stiuardesė
Ir ką gi širdy tu slepi?
Tu juk instagramo karalienė
Follow me, I love you.

Ledinė pana, ledinė širdis,
Tapo paskutinė mum šita naktis
Ledinė pana, ledinė širdis,
Ryto spinduliai miražą išskaidys.

Tavo kerai pražūtingi
Taip gundantys sielos nuodai
Trumpai, bet mes buvom laimingi
Dėkoju aš tau nors už tai
Tu juk instagramo karalienė
Follow me, I love you.

Ledinę naktį tu tyliai išėjai
Tamsoj ištirpo lediniai bučiniai
Užbūrė širdį tavo šalti kerai
Tu tik žaidei princese tu tik žaidei.

Bernužėliai — Mūsų kaime kaktusai nežydi

1. Tenai, kur ošia šimtametės liepos
Ir nesimato šalto miesto kaminų,
Kur teka upė mus krantais apglėbus
Aš savo tėviškėj laimingas gyvenu.

Įd.:
Čia mes šeima, - be pykčio ir pavydo
Draugai, kaimynai, sesės, broliai ir vaikai.
Atidaryk vartus, užeik į vidų -
Pas mus nesikeičia laikai.

Pried.:
O mūsų kaime kaktusai nežydi,
Užtat gandrai sugrįžta į lizdus.
O mūsų kaime galit pamatyti
Pačius gražiausius Lietuvoj vaizdus.

O mūsų kaime kaktusai neauga
Užtat širdis ir mūsų siela netuščia.
Jeigu mieste sutiksi tikrą draugą,
Žinok, atvyko jis iš čia.

2. Kur aukso pievom nuvingiuoja takas
Ir nesigirdi užsienietiškos šnekos,
Čia viens kitam dar žmonės sako „labas“
Ir moka džiaugtis be jokios rimtos progos.

Čia mes šeima - kasdien visi už vieną,
O jeigu reikia, tai ir vienas už visus.
Užsuk ir tu į mūsų kaimo kiemą,
Į mūsų draugiškus namus.

Bernužėliai — Atsipūtę

Atsipūtę, atsipūtę po darbų.
Prisigėrę, prisigėrę bučinių.
Pagiriosim, pagiriosim mes abu.
Nuo beprotiškų jausmų.

Jau vakarė, vakarėja.
Saulutė leidžias pamažu.
Aš pas tave, o mano fėja…
Į pasimatymą skubu.

Turbūt, truputi…
Pagaliau mudu du.
O kaip aš pasiilgau.
Bučinių, bučinių,
Tavo lūpų saldžių.
Beprotiškai aistringų.

Atsipūtę, atsipūtę po darbų.
Prisigėrę, prisigėrę bučinių.
Pagiriosim, pagiriosim mes abu.
Nuo beprotiškų jausmų.

Svajonių pilį mėnesienoj,
Tau visą naktį aš stačiau.
Ir makaronų ant blakstienų,
Aš tau tikrai nekabinau.

Turbūt, truputi…
Pagaliau mudu du.
O kaip aš pasiilgau.
Bučinių, bučinių,
Tavo lūpų saldžių.
Beprotiškai aistringų.

Atsipūtę, atsipūtę po darbų.
Prisigėrę, prisigėrę bučinių.
Pagiriosim, pagiriosim mes abu.
Nuo beprotiškų jausmų.

Pagiriosim, pagiriosim mes abu.
Nuo beprotiškų jausmų.

Bernužėliai — Kas buvo pražuvo

Vėjas plaukus tau glosto, mes grįžtam į uostą
Laimingų mūsų valandų
Kada linksmai apsikabinę, šokame lig paryčių
Kad jausmai nepabostų, pakelsime tostą
Už laimę būsimų dienų
Mes pasiilgom vienas kito, taip, svarbu, kad esam kartu
Ir kai naktis atves kelius į tylą
Lauksiu aš tavęs

Pried.
Kas buvo pražuvo, bus viskas gerai
Aš atsiprašau jei buvo meilės per mažai
Tik tavo artumo man trūksta labai
Spindesį akių tau sugrąžinsiu būtinai

Nežinau, kas man daros, vėl skamba gitaros
Ir tavo veido šypsena
Ar tu ar vynas vėl svaigina, aš jaučiuosi lyg sapne
Mums liūdėti nereikia, vėl muzika veikia
Pati geriausia ši diena
Ir aš tikrai neabejoju, nesiskirsim jau niekada
Ir kai naktis atvers kelius į tylą
Apkabink mane

Bernužėliai — Kristė

Daug pasaulyje Kristinų,
Nuostabiu žavių merginų
Bet tiktai viena svaigina
Mano širdį atgaivina
Vadinu tave Kristute
Išprotėjusia mažute
O draugai vadina Kriste
Bet nieks taves taip nepažysta

Tave vadina Kristė artistė, bajeristė
Kosminė pana, tu atitrūkus
Kristė bajeristė, pašėlus optimistė
Lyg kometa sušvitai manyje
Tave vadina Kristė artistė, bajeristė
Kosminė pana, tu atitrūkus
Kriste bajeristė, dalyvė akvyvistė
Meile amžinai širdyje

Tu kompanijoj ryškiausia
Mylimiausia, įdomiausia
Ir pati pati linksmiausia
Bet tik aš žinau geriausiai
Kad po kaukėm tu gležnutė
Ir trapi trapi švelnutė
Meilės trokštanti širdute
Viena vienintelė Kristutė

Bernužėliai — Strazdanėlės

Labas tariu aš atėjusiam rytui,
Vėl nuo tavęs toks jaučiuosi apgirtęs,
Skęstu vėl grožyje tavo bedugnėj akių.

Pinasi žodžiai dar neišsakyti,
Noriu iš naujo vėl viską patirti,
Maudytis jūroje saulės karštų spindulių.

Tavo skruostai paliesti kviečia, tarsi saulė iš tolo šviečia
Vien pažvelgęs į juos iš proto einu.

Strazdanėlės ant skruostų, tarsi žiedlapiai glosto
Tavo lūpų saldumas, nektaras laukinio medaus
Strazdanėlės ant skruostų, tarsi žiedlapiai glosto,
Kaip gamta vėl atbunda ir mūsų jausmai po lietaus.

Šypseną tavo aš noriu matyti
Ir tavo lūpų karštumą patirti,
Degti ugny neišblėstančios mūsų aistros.

Noriu save visą tau išdalinti,
Kad tiktai tu vėl galėtum surinkti,
Ir nepaleisti iš savo širdies niekados.

Tavo skruostai paliesti kviečia, tarsi saulė iš tolo šviečia
Vien pažvelgęs į juos iš proto einu.

Bernužėliai — Mano vasara

Ar speiguota žiema, ar pavasario gėlės, ar rudens lietus
Aš labiausiai ilgiuos mylimos vasarėlės, šildo ji jausmus
Jau visai visai nedaug beliko, suliepsnos vėl Joninių laužai
Vėl dainas dainuosim ligi ryto, tavęs aš pasiilgau labai

O mano vasara miela la la la la la
Lai skamba juokas ir daina na na na na na
Tavęs mes laukėm taip ilgai, la la la la lai
Skrieja meilės bučiniai
O mano vasara miela la la la la la
Lai skamba juokas ir daina na na na na na
Laimingi mūsų vakarai, la la la la lai
Dalyvausim dar ilgai

Prie žalių ežerų ar prie Baltijos jūros, būryje draugų
Vėlei skamba daina, vėlei neša mus burės prisijunk ir tu
Jau visai visai nedaug beliko, suliepsnos vėl Joninių laužai
Vėl dainas dainuosim ligi ryto, tavęs aš pasiilgau labai.

Jau visai visai nedaug beliko, suliepsnos vėl Joninių laužai
Vėl dainas dainuosim ligi ryto, tavęs aš pasiilgau labai

Bernužėliai — Paskutinis traukinys

[Lyrics absent]

Bernužėliai — Nesvarbu, kas bus rytoj

Aš nežinau kaip gyvenau iki tavęs,
Nepažinau pilnatvės skonio.
Į savo ilgesį, sudėjas į dainas,
Tavęs vienos ieškojau.

Ir kai staiga mano padangėje nušvitai,
Likau nata ryškiausia.
Aš pagaliau galiu ištarti tau vienai,
Esi pati brangiausia.

Ir nesvarbu kas bus, tas bus rytoj,
Mums šį akimirką svarbiausia.
Tik aš ir tu ryškioj žvaigždžių šviesoj,
Paversim naktį tobuliausia.

Dėkoju tau už džiaugsmo kupinas dienas.
Aš vis dar maldą, vis kartoju.
Dėkoju tau už sugrąžintas svajones.
Aš tavimi kvėpuoju.

Ir kai už lango saulė tyliai nusileis,
Tu švelniai prisiglausi.
Tavęs man niekas, niekas, niekas nepakeis.
Kuždėsiu tau į ausį.

Ir nesvarbu kas bus, tas bus rytoj,
Mums šį akimirką svarbiausia,
Tik aš ir tu ryškioj žvaigždžių šviesoj,
Paversim naktį tobuliausia.

Ir nesvarbu kas bus, tas bus rytoj,
Mums šį akimirka svarbiausia,
Tik aš ir tu ryškioj žvaigždžių šviesoj,
Paversim naktį tobuliausia.
Paversim naktį tobuliausia.

Bernužėliai — Vistiek blogai

Ar šnekėčiau, ar tylėčiau, išsiliečiau, ar kentėčiau – vis tiek blogai.
Kad ir kokią gėlę neščiau, kad ir kokį tortą kepčiau, vis tiek blogai.
Ar aš juokčiaus, ar liūdėčiau, ar stovėčiau, ar gulėčiau – vis tiek blogai.
Ar aš grįžčiau, ar negrįžčiau, ar aš lįsčiau, ar nelįsčiau – tau juk vis tiek blogai.

Bet palauk, bet palauk, mergužėle, dar ateis, dar ateis ta diena,
Kai nuvys, nužydės tavo gėlės ir galėsi sėdėti viena!
Bet palauk, bet palauk, mergužėle, dar ateis, dar ateis ta diena,
Kai nuvys, nužydės tavo gėlės ir galėsi vaidinti viena!

Tokį namą pastačiau, medį kieme sodinau – vis tiek blogai.
Tris vaikus užauginau, kur reikėjo, ten vežiau – vis tiek blogai.
Niekad tau nemelavau, net su uošve draugavau – vis tiek blogai.
Ką norėjai, tą pirkau, pats be nieko palikau – tau juk vis tiek blogai.

Bernužėliai — Man nieko tau negaila

Man be tavęs per ilgos dienos ir per daug tylūs vakarai.
Tu pasakyk, mieloji mano, kodėl šį kartą supykai?
Aš tau gėlėm kelius nuklosiu, žvaigždes uždegsiu danguje.
Kad kai ožiai visi praeis tau, tu vėl sugrįžtum pas mane.

Priedainis :

Man nieko tau negaila - nei pinigų nei meilės
Negaila bus tau nieko amžinai.
Esi tu mano saulė, vienintelė pasauly,
Kuri man pirmą myliu pasakei.

Apie tave pasaulis sukas, nors su manim gal ir žaidi.
Leisk pabučiuot tave į lūpas ar bent paklaust, kaip gyveni?
Jau laukia mūsų trumpos dienos, jau laukia garsūs vakarai,
Tačiau tau vėl eilinę dieną, užeina nelaukti ožiai.

Priedainis:

Man nieko tau negaila - nei pinigų nei meilės
Negaila bus tau nieko amžinai.
Esi tu mano saulė, vienintelė pasauly,
Kuri man pirmą myliu ;

Bernužėliai — Neatiduok kitam

Tavo žodžių spygliai, mano širdį palies
Taip skausmingai giliai, ir tos žaizdos gilės
Nes tikėjau, kad nieks, jausmo nenugalės…
Milijonai kelių, į tave užverti
Gal šiltų spindulių, mes nebuvom verti
O dabar su kitu, meilės knygą verti

Pried.

Neatiduok kitam,
Neatiduok kitam svajonių ir sapnų
Aš be tavęs šaltam,
Aš be tavęs šaltam pasauly gyvenu
Neatiduok kitam,
Neatiduok kitam glamonių ir aistros
Be tavo meilės man,
Be tavo meilės man givenimas sustos

Rodos vakar laikiau, aš tave glėbyje
Nors norėjau ilgiau, bet juk laimė deja
Atsistoja dažnai kitoje eilėje
Nerašysiu laiškų – juos išplėšt dar gana
Meilės žvakės vašku – tirps bejausmė diena
Bet viltingai skambės visada ši daina.

Pried.

Gęsta meilė kaip žibintas – sielai be tavęs ilgu,
Mūsų šaltas labirintas – jau be durų ir langų
Jeigu tau aš reikalingas – jį sugriaut reiks pastangų.

Pried.

Bernužėliai — Ašarėlė nuriedės

Jei tau nesiseka kažkas tai nusimint tikrai neverta
Greičiau pamiršk blogas dienas juk viskas laikinai
O tu tiesiog įsimylėk ir šią akimirką gražiausią
Ir būtinai nusišypsok juk viskas bus gerai

Ašarėlė nuriedės paskutinį kartą
Visos gėlės pražydės nusimint neverta
Tu tik nusijuok ir viskas bus gerai

Jei paskutinis traukinys atrodo tau jau nuvažiavo
Tai nesunkus uždavinys tiesiog apsidairyk
Gal tai visai ne ta stotis ir gal visai ne ten tu lauki
Ir pasibels nauja viltis duris atidaryk

Bernužėliai — Žavi žavinta

Keliančių akių miražas man neleidžia pasiklyst nakty
Tavo sielos nuostabus peizažas
Artumo jausmas mano širdy
Taip ilgai tavęs ieškojau mano mūza pamirštų sapnų
Susitiksim aš tikrai žinojau
Aš su meile tavo vardą tariu.

Žavi Žavinta gelė dar nenuskinta
Aš tavo žavu vardą išgirdau sapne
Žavi Žavinta į širdį užrakinta aš kelią atradau ir pamilau tave
Tu juk tobula
Tu juk tobula
Tu juk tobula miela ir artima
Tu juk tobula
Tu juk tobula
Tu juk tobula ir meilei sukurta.

Vėl girdžiu aš tavo juoką
Tau be galo tinka šypsena
Ir bučiuotis niekas taip nemoka
Žavinta tu užburei mane.

Išdidi trapi švelnutė mano mūza pamirštų sapnų
Aš prašau pabūk dar nors truputį
Šioj nakty vien tik tai aš ir tik tai tu.

Bernužėliai — Zašibys

Aš merginą pamilau – problema viena,
Ji prakalbino mane – svetima kalba.
Kaip dabar reikės susikalbėti, deja ne-ži-nau.
Pamokink prašau nors porą žodžių mane, pa-pra-šiau.

Viskas buvo zašibys, tau linksmai tariu.
Mano meile, tau už viską blagadarių.
Ir nors kalbos tavos, tavos nesuprantu.
Viskas buvo zašibys, tau linksmai tariu
Mano meile, tau už viską blagadarių.
Juk aš tiesiog tave, tave labai myliu.

Greitai viską supratau, tai ne problema.
Juk svarbiausia mums visiems – tik širdžių kalba.
Meilė ir draugystė, ji ištirpdo ledus, aš ži-nau.
Tu nuo šiol esi man pats brangiausias žmogus, pa-ju-tau.

Bernužėliai — Liūdesio gėlės

Aš nepamiršiu niekados dienos,
Kai šaltas rytas mus kelius išskyrė
Nepadarykim dar vienos klaidos
Tiek daug gražių savų kartu patyrę,
Jei pavargai pabukim atskirai
Nors laikas virsta many amžinybę,
O gal pasikalbekim atvirai
Gal esam tik pasiklydę

Liūdesio gėlės
Liūdesio gėlės
Žydi man ir tau
Kas gi nutiko šalta rugsėjį
Mylimas žmogau
Nesitikėjau nepastebėjau
Tolsta lyg laivai,
Bet tu žinoki kas bebūtų lauksiu

Tikrai žinau jau nereik ieškot kaltų
Juk meilės vyno mes kartu brandinom
Sunku mokintis iš savų klaidų
Gal per mažai viens kitą mes branginom
Tu jau toli tu jau kitam krante,
Bet aš jaučiu tavo širdies plakimą
Jei dar myli jei dar girdi mane
Kartu pakeiskim likimą

Jau praeity šaltas rugsėjis
Jau praeity liūdesio gėlės
Dar nevėlu viską pradėt nuo pradžių
Nuo pradžių

Bernužėliai — Užmaršuoliai

[Lyrics absent]

Inga Valinskienė — Žvaigždė

Žvaigždė
Likimo tau duota
Saugos ir lydės
Jei tu tikėsi ja

Nebijodama likimo
Neprašydama leidimo
Aš tikiu, žvaigždė mane nuves
Ten, kur teka pieno upės
Kur ant medžių laumės supas
Ir gerumo širdyje užteks

Žvaigždė
Likimo tau duota
Saugos ir lydės
Jei tu tikėsi ja
Žvaigždė
Tau dega danguje
Ir visą kelią švies
Tikėki savimi ir ja

Dalinuos savo laime
Ir pati tampu savaime
Laime ta, kurią išdalinu
Bėga metai, lekia dienos
O gyvenimas tik vienas
Tad mylėk, kol dar yra jėgų

Žvaigždė
Likimo tau duota
Saugos ir lydės
Jei tu tikėsi ja
Žvaigždė
Tau dega danguje
Ir visą kelią švies
Tikėki savimi ir ja

GJan — Važiuoju kur širdis (nuneš)

Mąsčiau, jeigu liūdesys turėtų lubas, aš galva jau remčiausi į jas
Turiu rast duris, turiu aš pabėgt, pabėgt, pabėgt
Kambary tapetai ant sienų pradėjo kalbėt ir mano vardą garsiai rėkt.
Turiu aš turiu iš čia pabėgt, pabėgt, pabėgt

Raktus jau paėmiau ir lipu žemyn, nebegaliu laukti. Trys, du, vienas ir

Vėjas plaukus kutena, kai spaudžiu aš pedalą
Važiuoju, kur širdis nuneš, ū-uou, ū-uou, važiuoju, kur širdis nuneš.
Per kalnus vandenynus, dykumas ir krištolo ledynus
Važiuoju, kur širdis nuneš, ū-vou, ū-vou, važiuoju, kur širdis nuneš

Važiuoju, kur širdis… Važiuoju, kur širdis…

Prilijo minčių, galva kupina, nupyliau jų pilną jūrą.
Ir vietą užleidžiu saulei, liesk mane, mane

Raktus jau paėmiau ir lipu žemyn, nebegaliu laukti, trys, du, vienas ir

Priedainis

Kuri nebijo jaust, svajot ir pasiklyst, tarp jūrų devynių
Paleidžiu nerimą į tolius

Ū, ū-ū, ū raktus jau paėmiau ir lipu žemyn
Ū, ū-ū, ū nebegaliu laukti, trys, du, vienas ir

Vėjas plaukus kutena Ū-ūou, ū-vou Ū-uou, ū-uou, o
Važiuoju, k ur širdis nuneš, ū-ūou, ū-vou, ū-vou, ū-ūou, o

Zygga — Liesta

Tu atrodai ledinė, kaip žurnalo viršelis
Įstatyta krūtinė, lūpos nenatūralios
Priklijuotos blakstienos ant įdegusio kūno
Perka abonimentus į soliariumo klubus

Dieną sėdi TikTok’e, o vakare pas berniukus
Tavo Motina šoke, kodėl tu tokia padūkus

Vaidini tokią damą
Bet tavo kojos išskėstos
TAVE PAŽĮSTA VISAS MIESTAS!

Pried.:

Tiek kartų liesta, liesta
Kad tu ne tokia gali man nekartot
Kam tu pakviesta, kviesta
Jei nepatinka - taxas veža namo

Tiek kartų liesta, liesta
Tik nesakyk, kad tu tokia nekalta
Kam tu pakviesta, kviesta
Žinai pati ir tai nėra staigmena

Šią savaitę Dubajuj, kitą dieną Ibizoj
Aplinkui sukas liokajai, nereik naudot savo Visa
Michelin restoranai, penkių žvaigždučių hoteliai
Suvaidinti romanai, nauji draugai milijonieriai

Grįžti į savo gimtinę pametus normas moralės
Svarbu pakrauta pintinė ant išsvajoto Ferrari

Vaidini tokią damą
Bet tavo kojos išskėstos
TAVE PAŽĮSTA VISAS MIESTAS!

Pried.:

Tiek kartų liesta, liesta
Kad tu ne tokia gali man nekartot
Kam tu pakviesta, kviesta
Jei nepatinka - taxas veža namo

Tiek kartų liesta, liesta
Tik nesakyk, kad tu tokia nekalta
Kam tu pakviesta, kviesta
Žinai pati ir tai nėra staigmena

Natalija Bunkė — Aš gyvenu

Trenkės durys, tarp mūsų bedugnė,
Tu sakei aš niekas be tavęs.
Žodžiai užkūrė ugnį,
Imu likimą į rankas.

Kai tik pajaučiau laimės skonį,
Pakilau aš su burėmis laivų.
Šitaip pavydu, nebeturi, kur padėt akių.

Pried.:

Aš sėkmingai šaunu į dangų,
Laiminga ir be tavo rankų.
Neišsigąsk tų bangų,
Tik dėl savęs aš gyvenu!

Aš sėkmingai šaunu į dangų,
Įtikti niekam nesistengiu.
Viską, ko noriu turiu,
Tik dėl savęs aš gyvenu!

Buvo noras užkariaut pasaulį,
Toks stiprus, kad pamiršau tave.
Puslapiuose žurnalo,
Istorija, kuriai lygių nėra.

Kai tik pajaučiau laimės skonį,
Pakilau aš su burėmis laivų.
Šitaip pavydu, nebeturi, kur padėt akių..

Pried.

Kai tik pajaučiau laimės skonį,
Pakilau aš su burėmis laivų.
Šitaip pavydu, nebeturi, kur padėt akių..

Pried.

Aš gyvenu. ×2

Viską, ko noriu turiu,
Tik dėl savęs aš gyvenu.

Adrina & Hypocrite — Ko Tau Reikia (kad mylėt) — cover «Позвони мне, позвони»

ko tau reikia, kad mylėt
pasakyk man - ko Tu nori?
saulę nakčiai pažadėk
per dažnai sau tą kartoju
ko tau reikia, kad mylėt
pasakyk man - ko Tu nori?
saulę nakčiai pažadėk
kaip gražu, kad tai kartoji

jei tai tiesa, man tai naujiena
chebra atrodo aš įsimylėjau
galit nežvengt kiekvieną dieną
lyrika skruostais lyg ašara rieda
ir namuose, kai esu vienas
laukiu kol dviese įjungsime netflix
bet ne, nežiūrėsim, viens kitą mylėsim
taip stipriai kaimynai mum belsis į sieną
čia mus neaptiks problemos
tik tai tu ir aš šiam pasauly
po kaldra žiūrėsim memus
kol aš būsiu tavo pagalvė
kaip baisu man atsibusti
šalia nieko nerasti, bet
vis atsimerkiu tik tam, kad paklaustum

ko tau reikia, kad mylėt
pasakyk man - ko tu nori?
saulę nakčiai pažadėk
per dažnai sau tą kartoju

dega balkone šviesa
ką tu galvoji, kai lieki viena
geri arbatėlę prieš miegą
ir skamba galvelėje mano daina
kur prasidėjo sapnai
naktį svajoji ir vis dar matai
kartu per rajonus kaip ėjom
ir mus vis lydėjo karšti būčiniai

mano muzika, muzika ją saugo
ar tu būsi man, būsima lai auga
sielų muzika, muzika nesnaudžia
širdyje meilė taip spaudžia

ko tau reikia, kad mylėt
pasakyk man - ko Tu nori?
saulę nakčiai pažadėk
per dažnai sau tą kartoju
ko tau reikia, kad mylėt
pasakyk man - ko tu nori?
saulę nakčiai pažadėk
kaip gražu, kad tai kartoji

Karaliai — Pasakyk (ko žvairuoji į duris)

Kai ateini šilti jausmai užlieja
Man patinki jug ir pati žinai
Kai be tavęs ankščiau gyvent galėjau
Tavų akių man visad per mažai

Pr:

Pasakyk, pasakyk, ko žvairuoji į duris
Gal ir leisiu išeiti, bet rytoj vėl aplankyk
Pasakyk, pasakyk, ko žvairuoji į duris
Gal ir leisiu išeiti, bet rytoj vėl aplankyk

Gal per retai gėlių tau dovanoju
Bet tu žinai kas mano širdyje
Jei tik reikės aš krisiu tau po kojom
Kad amžinai mylėtum tik mane

Dūmas – Davai, davai

Davai, davai pajudek (4x)
Priedainis:
Davai, davai pajudėk o gi tu negailek
Ooo oooo.

Davai, davai šokinėk nieko tik neklausinėk
Ooo oo ooo.
Davai, davai pasportuok lašinuką atiduok
Ooo oooo.
Davai, davai patampyk riebaliuką ištaškyk
Ooo oo ooo.

DAR – Onytė

Onyte, einam su manim pašokti,
Leisk man karštai priglaust tave.
Visokių šokių gali greit išmokti,
Jeigu tu paklausyki manęs.

Šoky pažinsime
Mūsų širdžių gelmes.
Grieš muzika linksmai,
Mylėsim amžinai.

Onyte, einam su manim pašokti,
Leisk man karštai priglaust tave.

O disko, o disko,
Mes mylim tiktai disko!

Keitės ir miestai ir veidai
Šaukiau tave, bet tu manęs neišgirdai
Metai nuskendo tolumoj,
Bet tavo meilė vėliai šaukia grįžt namo

Meilė man dar ne svetima
Dar širdyje ne sutema, ne sutema
Neša greiti žirgai mane
Ten, kur lingavo ryto vėjuose vyšnia

O disko, o disko,
Mes mylim tiktai disko!

Jau aukso žiedus kala,
Jau dengia balta stalą
Jau bėrą žirgą veda,
Jau vartai atkelti.

O mano mylimoji,
Kam širdį tu aukoji,
Kam žiedą dovanoji
Tu jam, nemylimam?

O disko, o disko,
Mes mylim tiktai disko!

Meilei nereikia pasakų rūmų,
Meilei reikia mylimo žmogaus,
Baltijos jūros, ryto žydrumo
Ir žuvėdrom skambančio dangaus.
(Daugiau nieko nereikia)

Vudis – Žaliaakė

Kai susitinka žalios akys dvi šaunias akis
Prabėga informacija tik per sekundes tris
Atsakymas netrukus iš pasąmonės gelmių
Ar tuoj aš išprotėsiu dėl žalių akių

(Priedainis)
Žaliaake, žaliaake tu manoji
Kas per burtai – vienu žvilgsniu nokautuoji
Ką galvoti, ką daryti – nežinau
Visa meile atsiduodu tiktai tau

Žalios akys, kaip katės, likimo žvilgsnis
Žalios akys, suviliojo jos mane
DNRai po manuosius pasiskirstys
Atsakys, ar greit aš būsiu pas tave

Važiuosime prie jūros, būsim tris naktis
Galbūt įvyks lemtingas mūsų bučinys
Tuoj cheminė reakcija pas mus įvyks
Ir mūsų DNRai susimaišę atsakys

(Priedainis)

Pakvieski pas save mane į šiltus namus
Kur žalios akys užvaldys mano karštus jausmus
Ten prisiglaudęs prie krūtinės prie tavęs
Panersiu į karštas žalios aistros gelmes

(Priedainis)

Panteros – Nuvažiuosim į pajūrį (Org. Mercy Dance)

Berniukas geras visada buvai ir apskritai
Klausai tėvelio ir mamos, ar gali būt kitaip?
Todėl norėtųsi, kad tu pabėgtumei iš pamokų
Ir lauktum pusę devynių autobusų stoty-y-y-y.

Išvažiuosim į pajūrį, kur mamytės neprižiūri tėvų,
Išvažiuosim į pajūrį, kur tėveliai neprižiūri mamų.
Išvažiuosim į pajūrį, kur dėvėti kelnes nepadoru.
Išvažiuosim į pajūrį, kur tėveliams pridygsta ragų.

Prabėgo metai devyni ir kuo gi tu tapai?
Šilti namai, žmona, vaikai, uošviai ir UAB.
Ir visa tai idealu, jei neskaičiuoti nuodėmių,
Tu kaip žuvis vandenyje jauties Palangoje-je-je-je.

Prabėgo metai, jau galvoj randi žilų plaukų,
Nereikia bėgti tau šiandien iš jokių pamokų.
Tai gal geriau važiuokime prie ežerų žydrų,
Juk, sako, šiuo metu tenai labai, labai ramu.

DAR – Robinzonas (Org. Vitalija Katunskytė)

Palmių kraštai mėlynam vandenyne
Kviečia atogrąžų saldūs kerai
O tarp savanų smėlėtam žemyne
Iš baobabų suręsti namai

Kas ten gyvena, tikrai nežinojau
Ir kokia žmonės ten kalba kalba
Yra ten ir vyrų, ne vien tik beždžionės
Koks Robinzonas – apsvaigo galva

O Robi, Robi, Robi, kur gi tu leki?
Na, pažvelk, kokia aš moteris puiki
Gal tik neįdegus ir šiek tiek pilna
Bet esu Europoj aš karšta

Robi, Robi, lipk iš medžio pas mane
Pasisveikink su europine ponia
Tu atrodai toks sultingas, tavo kūnas raumeningas
Tokį tik mačiau kine

Šiltas baseinas, šaltas šampanas
Glostė man kūną trečia jau diena
O iš už palmės pati pastebėjau
Akys dvi juodos stebėjo mane

Tai mano Robis, vis tiek jį pagausiu
Ir pavaišinsiu šampano taure
Aš jį nuprausiu, aprengsiu, priglausiu
Ir į Europą pareisim drauge

O Robi, Robi, Robi, kur gi tu leki?
Na, pažvelk, kokia aš moteris puiki
Gal tik neįdegus ir šiek tiek pilna
Bet esu Europoj aš karšta

Robi, Robi, lipk iš medžio pas mane
Pasisveikink su europine ponia
Tu atrodai toks sultingas, tavo kūnas raumeningas
Tokį tik mačiau kine

Vudis – Penkta valanda ryto

Penktą valandą ryto…

Ar žinai ką padariau?
Visąnakt aš važiavau,
Visąnaktį nemiegojau,
Kad galėčiau pamatyti tavo veidą.
Aš lėkiau tusčiam kely,
Noriu būt tavam glėby.
Tik pajutęs tavo lūpų,
Vėl aš pasijusiu gerai.
Varai mane iš proto!

Penktą valandą ryto -
Aš ir tavo degančios akys.
Penktą valandą ryto -
Mes stovėjom susikibę rankom
Ir žiūrėjom vienas į kitą.

Virš galvos gražus dangus
Pamiršau visus žodžius.
Negalėčiau niekada pamiršti
Tavo paslaptingų akių.
Varai mane iš proto!
Linksmai.lt

Penktą valandą ryto -
Aš ir tavo degančios akys.
Penktą valandą ryto -
Mes stovėjom susikibę rankom
Ir žiūrėjom vienas į kitą.

Penktą valandą ryto…

(2 kartus.)
Penktą valandą ryto -
Aš ir tavo degančios akys.
Penktą valandą ryto -
Mes stovėjom susikibę rankom
Ir žiūrėjom vienas į kitą.

DAR – Pienių vynas (Org. Kastytis Kerbedis)

Prisiminki tą dieną, kai braidėm abu
Mes pienių nusėtais laukais
Savo žvilgsnio nuo jų atitraukt negalėjau
Gal buvom laimingi abu.

Tavo profilis draikės ir bronzos plaukai
Tokia išdidi tu buvai
Mus pienės svaigino geltona jų spalva
Tokia nuostabi tu buvai.

Pienių vynas, pienių vynas
Vėl svaigina, mane svaigina
Tu tik manim tikėk,
Tu tik mane mylėk,
Pienių vynas…

Bet pienės nuvyto, išnyko spalva,
Tavęs jau seniai nėra.
Ar manęs tau reikėjo ar vyno gardaus?
Sakyk kas jį kitas ragaus?

Tavo profilis draikės ir bronzos plaukai
Tokia išdidi tu buvai
Mus pienės svaigino geltona jų spalva
Tokia nuostabi tu buvai.

Pienių vynas, pienių vynas
Vėl svaigina, mane svaigina
Tu tik manim tikėk,
Tu tik mane mylėk,
Pienių vynas…

DAR – Broliai (Org. Grupė Vairas)

Džiaugėsi tėvas seniai, kad užaugo jo šaunūs sūnai,
Kad išėjo i svietą, kad vargo vargti neteks,
Džiaugėsi tėvas ilgai, kad nebus jie kokie vanagai,
Kad nebus jie tokie - niekad žodžiu blogu neminės.

Džiaugėsi močia visiems, kad mieste jie gyvena, kad jiems
Basomis nebereikia lakstyti kieta žole,
Džiaugėsi močia tąsyk, kad vaikai važinėja taksi,
Kad vaikai taip gyvena, kaip jai nebeteko gyvent.

Jurgis, Antanas, Aloyzas ir Martynas,
Keturi miestiečiai broliai grįš namo
Jurgis, Antanas, Aloyzas ir Martynas,
Keturi miestiečiai kaime liks nakvot.

Skundžiasi tėvas dabar, vėlei žemę reikėtų apart
Vėlei stogą reikėtų uždengt - sveikata nebe ta,
Skundžiasi močia viena, kad trumpa jau rudens diena,
Kad žiema netoli ir malkų tikrai neužteks.

Jurgis, Antanas, Aloyzas ir Martynas,
Keturi miestiečiai broliai grįš namo
Jurgis, Antanas, Aloyzas ir Martynas,
Keturi miestiečiai kaime liks nakvot.

Liks nakvot, paliks nakvot
Broliai kaime liks nakvot
Liks nakvot, paliks nakvot
Broliai kaime liks nakvot

Dūmas – Mylėjai pamylėjai

Negalėjau net pagalvot
Mane panorai pabučiuot
Pakutentas lupom aš likau
Viens kitam mes paslaptis
Bet jaučiu tavas mintis
Prašo jos apsikabint stipriau

Tu mylėjai, pamylėjai
Aš pakilau aukštai
Visą širdį tau žadėjau
Džiaugsmo ašaros riedėjo

Vienas kitą taip mylėjom
Kad negaliu niekaip
Be tavęs rytais
Aš pabusti

Sapne mačiau tas minutes
Kuomet skaičiavome žvaigždes
Pabudęs aš tavęs nebetekau
Labai džiaugiuos, kad pažinau
Tavus jausmus ir dar daugiau
Bet velnias, aš tave tik sapnavau

Tu mylėjai, pamylėjai
Aš pakilau aukštai
Visą širdį tau žadėjau
Džiaugsmo ašaros riedėjo

Vienas kitą taip mylėjom
Kad negaliu niekaip
Be tavęs rytais
Aš pabusti

Vudis – Myliu motinà Tėvynę

Buvo meilė tartum seilė, bet nutyso ir gana,
Niekada nepagalvojau, kad mane išdurs pana.
Viskas baigta su mergom ir jų meilėm netikrom,
Jei mylėsi tik Tėvynę - bus pilnesnė piniginė.

Myliu Motiną Tėvynę, meilė drąsko man krutinę,
Su mergom neprasidėsiu, tik Tėvynę aš mylėsiu.

Niekad nepaklaus jinai: “Ar mylėsi amžinai?”,
Jos nereikia vest į barą ir klausyt kaip š*** mala,
Nors bučiuotis ji nemoka, bet mylėti apsimoka.

(2 kartus.)
Myliu Motiną Tėvynę, meilė drąsko man krutinę,
Su mergom neprasidėsiu, tik Tėvynę aš mylėsiu.

Jėėė…

(2 kartus.)
Myliu Motiną Tėvynę, meilė drąsko man krutinę,
Su mergom neprasidėsiu, tik Tėvynę aš mylėsiu.

Myliu Motiną Tėvynę, meilė drąsko man krutinę…

DAR – Keitės ir miestai, ir veidai (Org. Broliai Frankoniai)

Kas dieną barės su uosiais vėjai,
Vyšnia lingavo mums po langais.
Jaunystė mano kažkur skubėjo,
Jaunystė skrido juodbėriais žirgais.

Keitės ir miestai, ir veidai.
Šaukiau tave, bet tu manęs neišgirdai.
Metai nuskendo tolumoj,
Bet tavo meilė vėlei šaukia grįžt namo.

Laimė man dar nesvetima,
Dar širdyje ne sutema, ne sutema.
Neša greit žirgai mane
Ten, kur lingavo ryto vėjuose vyšnia.

Ir susitaikys su uosiais vėjai,
Vyšnia vėl kalbins mus po langais.
Jaunystė mano dar nepraėjo,
Jaunystė grįžta juodbėriais žirgais.

Keitės ir miestai, ir veidai.
Šaukiau tave, bet tu manęs neišgirdai.
Metai nuskendo tolumoj,
Bet tavo meilė vėlei šaukia grįžt namo.

Laimė man dar nesvetima,
Dar širdyje ne sutema, ne sutema.
Neša greit žirgai mane
Ten, kur lingavo ryto vėjuose vyšnia.

Džentelmenai – Prodiuseris

Šitą dainą man parašė prodiuseris,
Prodiuseris stažavosi užsieny,
Tą kostiumą man pasiuvo dizaineris,
Dizaineris mano pažįstamas.

Mano tėvas buvo žiauriai bagotas,
Gitarą man padovanojo,
Mano motina žiauriai protinga,
Ji sako: “sūneli, tu būsi žvaigždė”.

Ir iš karto atsirado menedžeris,
Menedžeris surado prodiuserį,
Prodiuseris surado dizainerį,
Ir taip mes patapom pažįstami.

Šitą dainą man parašė prodiuseris,
Prodiuseris stažavosi užsieny,
Tą kostiumą man pasiuvo dizaineris,
Dizaineris mano pažįstamas.

O ta melodija tokia širdį glostanti,
Žodžiai taip aiškiai suvokiami,
Nes tą dainą gi parašė prodiuseris,
Prodiuseris ir biški kompiuteris.

Šitą dainą man parašė prodiuseris,
Prodiuseris stažavosi užsieny,
Tą kostiumą man pasiuvo dizaineris,
Dizaineris mano pažįstamas.

O ta melodija tokia širdį glostanti,
Žodžiai taip aiškiai suvokiami,
Nes tą dainą gi parašė prodiuseris,
Prodiuseris ir biški kompiuteris.

Panteros – Noriu jaust tave

DAR – Fejerverkai

Natalija Bunkė – Skrendu

Būk toli ar šalia tik būk mano širdies pavėsiu laukiu, geidžiu, mylėsiu.
Lik nieko netrūksta tik tavo jausmų ir pokštų noriu svajoju, trokštu.
Aš skrendu tau ant rankų nors audra šaltu ledu mus aptranko kai nebeliks miglos ir ateities audros po debesų skara mus žvaigždėmis užklos mes rasim dangų imk viską ką nori imk man užteks kiek duosi saugau degu ilgiuosi.

Šviesk saule man nors nakties, laiką tavim matuoju virpu, jaučiu, sapnuoju.

Aš skrendu tau ant ranku
nors audra šaltu ledu mus aplanko
kai nebeliks miglos ir ateities aklos o debesų skara mus žvaigždėmis užklos mes rasim dangų.

Aš skrendu tau ant rankų
nors audra šaltu ledu mus aplanko
kai nebeliks miglos ir ateities aklos,o debesų skara mus žvaigždėmis užklos mes rasim dangų.

DAR – TAU

Nikolė – Aš noriu jo

1. Tave įsimylėjau netikėtai
Kai ėjome iš šokių vakare
Toli, prie horizonto, matės mirgantys Molėtai,
O tu į Vilkaviškį naktį nuvežei mane.

2. Aš dievinu tave labiau už viską,
Nors visko neturėjau niekada
Tik dėl tavęs, brangusis, pastatyčiau obeliską,
Bet tu dažnai kartoji, kad esu tau per prasta.

Pried.:
Aš noriu jo, aš noriu jo, aš noriu
Ir nesvarbu visai, kad šiuo metu aš užimta.
Aš noriu jo piktuoju, noriu, noriu jo gražiuoju,
Todėl, kad taip mane sutvėrė motina gamta.

3. Atleisk, bet negaliu tau sumeluoti –
Esu iš prigimties aš atvira
Galiu tau savo laimę, savo meilę paaukoti
Ir kada nori būti tau labai, labai gera.

Džentelmenai – Nebijok

Jaučiu tai vėl savyje
Išgirski mane
Gali paliesti man širdį
Dabar, kaip dar niekada.

Nežinau ar tai tikrai tiesa,
Bet šventai tikiu minties galia
Noriu su tavim ir ja pasidalinti
Sako, kad yra tokia kalba
Pažįstam ją visi – tai muzika
Paklausyk, išgirsk, pažink –
Jei tik nori.

Aš skridau, o gal skendau
Gelmėje be žodžių – tyliai
Kai tave tik apkabinau

Nebijok
Naktį šią paklaidžiot žvaigždėse
Paklysti verta
Būk mano
Nebijok
Pasinerk su meile į mane
Jaučiu kaip virpi
Virpi visa

Tu tokia pažįstamai miela
Kūnas, protas, siela – mmm, nuoga
Tai mūsų naktis
Nereikia bijoti
Pasiliki, dar nusišypsok
Pasakyti „taip“ neišdrįsau
Tik kulniukų garsą
Tuk Tuk Tuk Tuk išgirdau…

Aš skridau, o gal skendau
Gelmėje be žodžių – tyliai
Kai tave tik apkabinau

Nebijok
Naktį šią paklaidžiot žvaigždėse
Paklysti verta
Būk mano
Nebijok
Pasinerk su meile į mane
Jaučiu kaip virpi
Virpi visa

Aš skridau, o gal skendau
Gelmėje be žodžių – tyliai
Kerinčių tavų akių
Tų, kurių kasnakt karštai geidžiu

Aš skridau , o gal skendau
Ten giliau be melo – tyra
Argi ne per daug aš tavęs prašau?
Nebijok
Naktį šią paklaidžiot žvaigždėse
Paklysti verta
Būk mano
Nebijok
Pasinerk su meile į mane
Jaučiu kaip virpi visa

Nebijok
Naktį šią paklaidžiot žvaigždėse
Paklysti verta
Būk mano
Nebijok
Pasinerk su meile į mane
Jaučiu kaip virpi
Virpi visa

Ir kodėl mums taip sunku mylėti?
Juk turėtų būti lengva
Tos gyvenimo tiesos vienos
Niekam neužtenka…

Panteros – Aš ne tau skirta

Dūmas – Karma

Dūmas feat. Baliaus Bytas – Suk, suk ratelį

Ata dase čio kamos sebelo
Ketailo nočė dote nemo monise
Motenen comese metenačo dotefe
Konuno to de čekos una muke toreval

Če kernos unačikos iverlos korke tver
Ino kerlios teviros kenesires enes tirlos
Kenero ketinlo maila

Suk suk rateli suk I viena puse
Pasakyk mergaite ar busi mano taip ar ne
Na pasakyk mergaite ar tu mano busi
Mano mano šį vakara mano mano šią nakt

Prgr.

Mene mene vita bela kote vio čiul
O o oi mama bale rumba vajemi ir 1 posm

DAR – R1 (org. Naujieji Lietuviai)

tu , mano mazute , taves pasiilgstu , kas desimt minuciu
noriu ir vel , apkabinti tave , prisiglaust krutine , as myliu tave

Nes zino kiekvienas , kas yra r 1
Linas turi britva , ir jis achujenas
Nes zino kiekvienas , kas yra r 1

nusipirk mopaka ir buk achujenas , buk achujenas , buk achujenas

ten , mano mylimoji , tik su tavim tarp zvaigzdziu as klajoju
visa savo pasauli as tau dovanosiu, savo kuna ir krauja , tik tau atiduosiu

Nes zino kiekvienas , kas yra r 1
Linas turi britva , ir jis achujenas
Nes zino kiekvienas , kas yra r 1

nusipirk mopaka ir buk achujenas , buk achujenas , buk achujenas

Nes zino kiekvienas , kas yra r 1
Linas turi britva , ir jis achujenas
Nes zino kiekvienas , kas yra r 1

nusipirk mopaka ir buk achujenas , buk achujenas , buk achujenas

Paulius Stalionis – Avietės (Remix)

Birželio vėjai man plaukus glosto,
Naktis trumpėja, o šypsotis nepabosta,
Nes tu pabučiavai į skruostą.
Jausmai sutriko – tu kaip deguonis.
Ant skruosto liko kvepiančių aviečių skonis
Ir tavo lūpdažių raudonis.
Prie skruosto lietės
Tavo lūpos kaip avietės –
Iš laimės apsisuko man galva.
Ant mano kelių
Nutūpei tu kaip drugelis,
Bet tamsoje nepamačiau kokia tavų akių spalva.
Kieme prisirpo aviečių krūmas…
Širdis pravirko – išgaravo tarsi dūmas,
To karšto bučinio artumas.
Rugpjūčio vėjai man plaukus glosto,
Naktis ilgėja, bet svajoti nepabosta,
Kad vėl bučiuosi man į skruostą.
Prie skruosto lietės
Tavo lūpos kaip avietės –
Iš laimės apsisuko man galva.
Ant mano kelių
Nutūpei tu kaip drugelis
Ir šiandien man jau nesvarbu kokia tavų akių spalva.

Husarai – Nereali

Dūmas feat. Baliaus Bytas – Ariau, ariau, ariau

Ariau, ariau, ariau
Lygiuosius laukelius.
Atėjo mergelė,
Atnešė pusryčius. (2x2)

Saulutė dėl dienos,
Mėnulis dėl nakties.
O mano mergelė –
Dėl ramumo širdies. (2x2)

Paleiski žirgelius,
Kad pasiganytų.
Ateiki pas mane,
Kad nieks nematytų. (2x2)

Ir vėl ariau, ariau, ariau
Lygiuosius laukelius.
Atėjo mergelė,
Ir nieks nematė jos. (2x2)

DaikoJ feat. Keira – Kaip vanduo

Džentelmenai – Pasaulio Mis

Dūmas feat. Baliaus Bytas – Tyliai leidžias pavargusi saulė

Tyliai leidžias pavargusi saulė, Paskutiniai šešėliai dienos.
Galbūt viską pasaulyje pamiršiu, Bet tavęs, mylimoji, niekados.

Išėjai tu rasotais takeliais, Nesiklausus tėvelio nei mamos.
Ant pirštelių skaičiuodama žvaigždutes Tu sakei, kad mylėsi visados.

Daug žvaigždučių dar liko neskaičiuotų, Suskaičiuoti jų niekas negalės.
Aš mačiau – glamonėjo tave kitas Ir aistringai bučiavo lūpeles.

Jei nemyli, nenori, nereikia, Aš iš meilės numirti galiu.
Ir numiręs aš pas tave ateisiu, Šaltu žvilgsniu pažvelgsiu į akis.

DAR – Keleliai

1. Kai vieniša mėnulio žvakė
Paskendo ežero dugne,
Prinokus meilei mėlynakė
Staiga praėjo pro mane,

2. Bet atsisukusi sugrįžo,
Paklaust ar greitai rytas švis…
Širdis iš laimės vos neplyšo,
Tačiau išgąsdino žuvis.

Pried.:
Tegul visi keleliai dulka -
Po kojom žemės nejaučiu.
Aš pas tave - greičiau už kulką,
Tu pas mane - šviesos greičiu.

3. Mes prakalbėjom ligi ryto
O apie ką - ne taip svarbu.
Žolės rasa seniai nukrito,
Bet mes rasojome abu.

4. Vanduo liūliavo tavo vardą,
Šešėlius barstė ajerai,
Jei susitikom vieną kartą,
Tai nebebūsim atskirai.

Pried.:
Tegul visi keleliai dulka -
Po kojom žemės nejaučiu.
Aš pas tave - greičiau už kulką,
Tu pas mane - šviesos greičiu.

Aušrinė – Pakeleivė

Saulės kaitroje alsavo jūra vandeniu vėsiu,
Tu mane pašovei savo perlamutriniu žvilgsniu.
Man į širdį taręs žodį įskridai kaip kometa,
Tu toks tolimas atrodei, nors buvai visai greta.

Aš būsiu tavo pakeleivė ir tavo nuotaka naktų,
Kol šoks aistringa meilės deivė ant mūsų kūnų uždegtų.
Aš būsiu tavo pakeleivė, kol vasara nepasibaigs
ir tol kol mūsų meilės kreivė į jūros dugną nusileis.

Nežinau ar šitaip daro, bet pirma žengiau arčiau
Ir tiesiog be komentarų tau iškart pasirašiau.
Nejutau nei lašo gėdos, meilė juk drąsi – žinai,
Susitiko dvi planetos tam, kad liktų amžinai.

Priedainis. Pragrojimas.

Kai įžengs rudens sekundės dangų virkdančiu žingsniu,
Tavo akys mane gundys perlamutriniu žvilgsniu.

Priedainis.

Akvilė – Vandeny

Projektas – Du perlai

1. Mano pasaulis - tai tu, viskas mano - tai tavo, žinoki.
Rytas ir vakaras, žiemos ir vasaros - tau.
Tavo pasaulis - tai aš. Kitiems užkariauti neduoki,
Nes be tavęs ateities jaukios nematau.

Pried.:
Du perlai tavo akyse -
Du švyturiai kely.
Ir ugnį tiktai tu juose
Uždegt gali.

Du perlai tavo akyse -
Žvilgsniu mane bučiuos,
Nes tik su savo Princese
Karaliumi jaučiuos.

2. Mano gyvenimas - tu, sudėliotas iš šalto ir šilto.
Taip jau nutinka, kad kartais mes darom klaidas.
Tavo gyvenimas - aš, bet jeigu tu kitą pamiltum,
Niekas tavęs nemylės labiau negu aš.

DAR – O buvo visko

O buvo visko
Atrodė, nebegaliu
Atrodė, viskas
Man buvo per sunku
Ir tolo tikslas
Ieškojau žodžių stiprių
Radau jėgų, jė jė jė jėgų

Ir tuščios salės
Tuoj audringai plos
Pakyla rankos
Ekstazėj nuo dainos
Jai atsispirti nėra jėgos
Ir dega širdys
Nereikia net šviesos

Kartu lyg vienas
Kiek daug idėjų rimtų
Ir griūva sienos
Nelieka laiko ribų
Kartu lyg vienas
Mes griaunam sienas

O buvo visko
Atrodė, nebegaliu
Atrodė, viskas
Man buvo per sunku
Ir tolo tikslas
Ieškojau žodžių stiprių
Radau jėgų, jė jė jė jėgų
(x2)

Mums atsivėrė
Dangaus keliai visi
Mes taip tikėjom
Ir buvom išgirsti
Mes privalėjom judėt pirmyn
Į gera viskas
Keliai į sėkmę tikri

Ir tuščios salės
Tuoj audringai plos
Pakyla rankos
Ekstazėj nuo dainos
Jai atsispirti
Tu nepajėgsi

O buvo visko
Atrodė, nebegaliu
Atrodė, viskas
Man buvo per sunku
Ir tolo tikslas
Ieškojau žodžių stiprių
Radau jėgų, jė jė jė jėgų
(x2)

Kai laiko dulkės nusės
Bus smagu mums prisėst
Ir paklausyt dar kartą
Tos dainos
Apie viltį

O buvo visko
Atrodė, nebegaliu
Atrodė, viskas
Man buvo per sunku
Ir tolo tikslas
Ieškojau žodžių stiprių
Radau jėgų, jė jė jė jėgų

Natalija Bunkė – Laiškas

DAR – Atostogaukim

1. Kai atostogos prasideda,
Paslepiu giliai namų raktus.
Nusipirkęs brangų bilietą,
Iškeliauju į šiltus kraštus.

Ten, kur palmės, jūra, smėlis,
Kur netrūksta vitamino DĖ,
Kur toli žmonos šešėlis,
Kur išnyksta gėda ir garbė.

Pried.:
Vyrai
Atostogaukim sklandžiai,
Kad išsipūstų skrandžiai,
Kad lietųsi šampanas
Ir mus mylėtų panos.
Merginos
Atostogaukim oriai,
Kad nepriaugtų svoriai,
Kad neprireiktų dietų
Ir vyrai mus mylėtų!

2. Kai atostogos prasideda,
Neberūpi makiažas ir plaukai.
Nusipirkus brangų bilietą,
Noriu, kur soliariumas dykai.

Ten, kur palmės, jūra, kopos,
Saulė šviečia ištisas paras,
Kur suknelių iš Europos,
Niekas nė su žiburiu neras.

Pr.
Vyrai
Atostogaukim sklandžiai,
Kad išsipūstų skrandžiai,
Kad lietųsi šampanas
Ir mus mylėtų panos.
Merginos
Atostogaukim oriai,
Kad nepriaugtų svoriai,
Kad neprireiktų dietų
Ir vyrai mus mylėtų!

Husarai – Tau

Už viską aš dėkingas tik tau
Už meilę dovanotą tik tau
Už vakarus, naktis tikrai tik tau
Gražuole išsvajota tau tau tau

Pragrojimas

Matau tave ir sakau sau OKey
Kai draikosi vėjyje tavo plaukai
Tu praeini ir ore aš jaučiu
Tarsi balzamas, kurio aš geidžiu
Tos mielos akys ir aukso plaukai
Lik su manimi amžinai

Už viską aš dėkingas tik tau
Už meilę dovanotą tik tau
Už vakarus, naktis tikrai tik tau
Gražuole išsvajota tau tau tau

Pragrojimas

Ir vėl gatve einu ir geidžiu
Aš paragauti balzamo širdžių
Sutikti tas deimantines akis
Kurios ir vėl bent trumpam užvaldys
O dabar aš laimingas esu
Nes amžinai širdys kartu

Už viską aš dėkingas tik tau
Už meilę dovanotą tik tau
Už vakarus, naktis tikrai tik tau
Gražuole išsvajota tau tau tau

Pragrijimas

Už viską aš dėkingas tik tau
Už meilę dovanotą tik tau
Už vakarus, naktis tikrai tik tau
Gražuole išsvajota tau tau tau
+2
Už viską aš dėkingas tik tau
Už meilę dovanotą tik tau
Už vakarus, naktis tikrai tik tau
Gražuole išsvajota tau tau tau

Už viską aš dėkingas tik tau
Už meilę dovanotą tik tau
Už vakarus, naktis tikrai tik tau
Gražuole išsvajota tau tau tau

Vudis – Jau jau jau

jau jau
tu esi man pirma
man pradingsta kalba
kai tau laišką rašau
ar žinai ką jaučiu
man pirmam sunku
pasakyt kad myliu

noriu dieną naktį būti su tavim
aš tau sakau
jau jau jau
einu aš iš proto
atsiųsk savo foto
jau jau jau
tau reikia sutikti
greičiau susitikti
bus abiem geriau

virtuali tu esi
ir su manim tik žaidi
bet man esi tu nereali
sunku pasiekti tave
tik interneto tinkle
žinau kad būni ten visada

Akvilė – Sako meilė gydo

Kiek tuščių priežasčių,
Kiek dar laiko turiu?
Pasakyk tu man,
Noriu aš gyvent

Kiek bemiegių naktų,
Prie tavo žinučių praleistų?
Nebereikia jau jų,
Aš noriu būti laisvu paukščiu

Sako meliė gydo,
Bet tik ne mane
Ji veikiau žudo,
Tai nesibaigianti kančia
Sako meliė viskas,
Bet tik ne man
Ji - žudikė,
Jai narve gyvent

Kiek bandžiau pamiršti,
Kas buvo,
Kiek bėgau nuo tavo šešėlio?
Bet deja,
Laimė aplenkė mus
Likimo ji dėlei skilo perpus

Sako meliė gydo,
Bet tik ne mane
Ji veikiau žudo,
Tai nesibaigianti kančia
Sako meliė viskas,
Bet tik ne man
Ji - žudikė,
Jai narve gyvent

DAR – Kristina

Jau nubėgo rudenio palaukėm
Tartum mirksnis vasara trumpa
Susitikom, kai paukščiai klykė naktį
Troškom vieno – ne smilkti, o tik degti
Mus liūliavo ir jūra, ir debesys
Mėnuo taip svaigino, Kristina, Kristina!

O netolies degė laužai
O netolies šoko, dainavo
Mums tos ugnies buvo mažai
Mes džiugesy paskendome visi

Mes neliejom ašarų, kai liko
Paskutinė rudenio naktis
Išsiskyrėm, kai paukščiai skristi kilo
Ošė meile mūs medžiai žalio šilo
Tik vaitojo ir jūra, ir debesys
Mėnuo taip svaigino, Kristina, Kristina!

O netolies degė laužai
O netolies šoko, dainavo
Mums tos ugnies buvo mažai
Mes džiugesy paskendome visi

Tik dabar, kai pučia šaltas rudens vėjas
Aš jaučiu, kaip man trūksta tavęs, Kristina
Ar ne per lengvai mes pasakėme vienas kitam sudie, Kristina…

Dūmas feat. Baliaus Bytas – Atskrend sakalėlis

Atskrend sakalelis
Per zalia girele
Atmuse sparnelius
I sausa eglele (2)

Paziurek, mergele,
I sausa eglele
Kai prades zaliuoti
Tai tu busi mano (2)

Sausoji eglele
Zaliuoti pradejo
Kur gi tas bernelis
Kurs mane mylejo. (2)

Ar uz juriu, mariu,
Ar uz vandeneliu,
Ar kitas mergeles
Myleti pradejo. (2)

Nei uz juriu, mariu,
Nei uz vandeneliu,
Tik kitas mergeles
Myleti pradejo. (2)

69 Danguje — Sode Lakštutė Maža

Sode lakštutė maža
Žydinčių vyšnių pavėsy
Savo skambiąja daina
Amžiną meilę žadėjo
Savo skambiąja daina
Amžiną meilę žadėjo

Kartą jaunimo būry
Aš su kitu pakalbėjau
Tu įsižeidęs labai
Apsisukai ir nuėjai
Tu įsižeidęs labai
Apsisukai ir nuėjai

Bėgau namo tekina
Mėnuo man nušvietė kelią
Vos tik prabėgo diena
Lauki tu vėl prie berželio
Vos tik prabėgo diena
Lauki tu vėl prie berželio

Sąžinės tu neturi
Širdies neliko krūtinėj
Jei vieną kartą supykęs
Tu man atleist negalėjai
Jei vieną kartą supykęs
Tu man atleist negalėjai

Iš skausmo alpo širdis
Suprasti negalėjau
Ašaros temdė akis
Aš lyg beprotė stovėjau
Aš galvojau, kad tu
Manęs vienos rymojai
Bet pamačiau, kad tolumoj
Kažkam pamojai

El Fuego — Aš prašau

Dainotas Varnas — Tavo Kasos

Vėjas glostė tau plaukus
Vaikystės vasaros kadre
Nebuvau dar užaugęs
Bet jau sekiau akim gudria

Nežinau ir pats kodėl
Mintys grįžta ten ir vėl (grįžta ten)
Kur vėjas glostė tau plaukus
Ir pynė kasas
Jas norėjau pinti aš

Saulė degino žandus
Pajūrį laistėm ilgesiu
Paaugliai du nebrandūs
Apakinti jausmų šviesių

Pasaulėlyje naiviam
Mes laimingi buvom ten (buvom ten)
Kur saulė degino Žandus
Ir vėjas glostė kasas
Glostyt jas norėjau aš

Naktys jaunos rugpjūčio
Užbūrė svajones šiltas
Jei ten buvęs nebūčiau
Man tektų išgalvoti jas

Ir klausinėt savęs kodėl
Taip sunku sugrįžt ten vėl
Kur naktys jaunos rugpjūčio
Tau išpynė kasas
Jas išpint norėjau aš

Laikas pėdas ištrynė
Drauge su tūkstančiais naktų
Ilgą kelią numynę
Mes esame lig šiol kartu

Ir niekada neklausk kodėl
Tu tiesiog ateik čia vėl
Kur mano mylinčios rankos
Tau glosto kasas
Iki šiol dar glosto jas